Apie kelionę į Izabelės namus
Mano namai - mano tvirtovė, ola, urvas. Dažnas iš mūsų mintyse, o gal ir garsiai, sau taip pasakome.
Namuose mes galime įlysti į šiltą pledą, pasidaryti mėtų arbatos ir pabėgti nuo dienos įvykių, šurmulio ar tiesiog visą dieną mus supusių pakeleivių - gatvėse, autobusuose, darbuose, automobilių kamščiuose, vakarėliuose.
Galime apkabinti mylimą žmogų, pasigaminti skanią vakarienę ir valgyti karališkai, bet tuo pačiu jaukiai, su ilgais pokalbiais arba jaukia tyla, besidalindami, puikiai vienas kitą suprantančiais, žvilgsniais. Taip, šią vietą mes vadinam namais.
Savo namuose aš kuriu harmoniją, emocijas ir tradicijas. Labai neretai įlendu į tą šiltąjį pledą ir kuriu savo namus. Nors iš pažiūros jau viskas sukurta, tačiau kaskart mintimis bėgioju per kažkur matytus, pastebėtus ir atrastus daiktus ar namų motyvus, kurie kai kada įstringa taip giliai, kad negaliu nustoti galvoti dieną ir naktį. Tada prasideda ieškojimas. Taip, galiu drąsiai tai vadinti savo aistra. Kai kam galbūt nesuprantama, o kai kam labai artima.
Laikui bėgant subūriau aplink save bendraminčių ratelį, kurie taip pat užsikrėtę šia aistra. Bet mes vieni kitus suprantam. Vadinu tokius kaip aš - ieškotojais.
Daugybę metų mano akys užkliūva už vienetinių, laiko patikrintų, meistrų rankomis išmylėtų daiktų ir indų.
Gabalėlis istorijos kiekviename namų kampelyje ilgainiui sukūrė nepaprastą aurą, kvepiančią jaukiais namais. Kiekvienas daiktas, jei galėtų prabilti, papasakotų savo istoriją, savo ilgą kelią iki mano namų.
Kaip gera, mielam svečiui užsukus, iš indaujos ištraukti ypatingą indą ir tarsi nebyliai pasakyti - tu man svarbus, aš šiandien noriu tave palepinti. Dar smagiau kada susilaukiu smalsių ir klausiančių žvilgsnių - iš kur visa tai, iš kur šitas grožis..
Tada valandų valandas galiu pasakoti, kur vieną ar kitą daiktą atradau, kokia jo istorija ir kuo jis ypatingas.
Ilgainiui klausiantys žvilgsniai pavirto į prašymus - surask ir man, aš irgi noriu tokių, ar gali man tai parūpinti. Taip va paprastai, o tuo pačiu ir nepaprastai, atsirado Izabelės Namai. Vieta kur mano atradimais gali pasidžiaugti kiekvienas.
Ir tikiu, kad kiekvienas daiktas, indas ir puodelis suranda savo žmogų ir savo kelią į jo namus ir širdį.
Ieškant ypatingų daiktų, neretai išgirstų ir sužinau įdomių istorijų, faktų ir žinių. Todėl ėmiausi rašyti dienoraštį, kuriuo noriu pasidalinti ir su savo bendraminčiais.
Šiame Izabelės dienoraštyje surasite visas šias istorijas, idėjas ir mintis, kurios gimsta iš didelės meilės savo darbui ir laiko ratu besisukantiems daiktams.
Namuose mes galime įlysti į šiltą pledą, pasidaryti mėtų arbatos ir pabėgti nuo dienos įvykių, šurmulio ar tiesiog visą dieną mus supusių pakeleivių - gatvėse, autobusuose, darbuose, automobilių kamščiuose, vakarėliuose.
Galime apkabinti mylimą žmogų, pasigaminti skanią vakarienę ir valgyti karališkai, bet tuo pačiu jaukiai, su ilgais pokalbiais arba jaukia tyla, besidalindami, puikiai vienas kitą suprantančiais, žvilgsniais. Taip, šią vietą mes vadinam namais.
Savo namuose aš kuriu harmoniją, emocijas ir tradicijas. Labai neretai įlendu į tą šiltąjį pledą ir kuriu savo namus. Nors iš pažiūros jau viskas sukurta, tačiau kaskart mintimis bėgioju per kažkur matytus, pastebėtus ir atrastus daiktus ar namų motyvus, kurie kai kada įstringa taip giliai, kad negaliu nustoti galvoti dieną ir naktį. Tada prasideda ieškojimas. Taip, galiu drąsiai tai vadinti savo aistra. Kai kam galbūt nesuprantama, o kai kam labai artima.
Laikui bėgant subūriau aplink save bendraminčių ratelį, kurie taip pat užsikrėtę šia aistra. Bet mes vieni kitus suprantam. Vadinu tokius kaip aš - ieškotojais.
Daugybę metų mano akys užkliūva už vienetinių, laiko patikrintų, meistrų rankomis išmylėtų daiktų ir indų.
Gabalėlis istorijos kiekviename namų kampelyje ilgainiui sukūrė nepaprastą aurą, kvepiančią jaukiais namais. Kiekvienas daiktas, jei galėtų prabilti, papasakotų savo istoriją, savo ilgą kelią iki mano namų.
Kaip gera, mielam svečiui užsukus, iš indaujos ištraukti ypatingą indą ir tarsi nebyliai pasakyti - tu man svarbus, aš šiandien noriu tave palepinti. Dar smagiau kada susilaukiu smalsių ir klausiančių žvilgsnių - iš kur visa tai, iš kur šitas grožis..
Tada valandų valandas galiu pasakoti, kur vieną ar kitą daiktą atradau, kokia jo istorija ir kuo jis ypatingas.
Ilgainiui klausiantys žvilgsniai pavirto į prašymus - surask ir man, aš irgi noriu tokių, ar gali man tai parūpinti. Taip va paprastai, o tuo pačiu ir nepaprastai, atsirado Izabelės Namai. Vieta kur mano atradimais gali pasidžiaugti kiekvienas.
Ir tikiu, kad kiekvienas daiktas, indas ir puodelis suranda savo žmogų ir savo kelią į jo namus ir širdį.
Ieškant ypatingų daiktų, neretai išgirstų ir sužinau įdomių istorijų, faktų ir žinių. Todėl ėmiausi rašyti dienoraštį, kuriuo noriu pasidalinti ir su savo bendraminčiais.
Šiame Izabelės dienoraštyje surasite visas šias istorijas, idėjas ir mintis, kurios gimsta iš didelės meilės savo darbui ir laiko ratu besisukantiems daiktams.
Linkėjimai,
Izabelė
Komentarai
Rašyti komentarą