Ruduo pakvipo obuoliais
Gal banalu, o gal ir ne. Bet turbūt ne man vienai, kasmet mus aplankęs ruduo, pakvimpa obuoliais. Dar rugpjūtį, kuomet jau vėjas pradeda ganyti voratinklius ir ant stalo jau dedame ką tik iš sodo nuraškytus obuolius. Kad ir kaip bebūtų gaila išeinančios vasaros, bet tuo metu dažnai pagaunu save pasvajojant, kad aš visai laukiu to meto, kai jau šiek tiek vėsoka, už lango barbena lietus, darbai nudirbti, o į lauką lysti nesinori. Tada aplanko tas jaukaus buvimo namuose laikas. Kai kada gaminant ką nors skanaus su šeima. Kai kada tiesiog žiūrint mėgstamą filmą ir gurkšnojant šiltą kvapnią arbatą. Jau kelinti metai, atėjus spaliui, tarsi jau susidraugavus su rudeniu ir vis dažniau lango stiklui pasidengiant mažais lietaus lašeliais, mano namai pradeda kvepėti obuolių pyragu. Jau tapo tarsi tradicija kiekvienais metais išbandyti naują pyrago receptą. Kadangi, dėka rūpestingų uošvių rudeninių obuolių "tiekimas" į mūsų namus tampa nenutrūkstamas, belieka tobulai išnaudot...